Pereiti prie turinio

Paprastoji putpelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Coturnix coturnix
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Putpelė (Coturnix coturnix)
1897 m. Vokietijoje išleistoje knygoje Naturgeschichte der Vögel Mitteleuropas paprastųjų putpelių šeimynėlės morfologinis piešinys
Paprastosios putelės putpeliavimas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
( Galliformes)
Šeima: Fazaniniai
( Phasianidae)
Pošeimis: Pavoninae
( Pavoninae)
Triba: Coturnicini
( Coturnicini)
Gentis: Tikrosios putpelės
( Coturnix)
Rūšis: Paprastoji putpelė
( Coturnix coturnix)
Binomas
Coturnix coturnix
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Tetrao coturnix Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų putpelių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     sėslios
     klajonių regionai
     tikriausiai išnykusios ir introdukuotos
     introdukuotos ir sėslios

Paprastoji putpelė, tradiciškai putpelė[2] (Coturnix coturnix) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.

Tai smulkiausias vištinių paukščių būrio paukštis, paprastoji putpelė kiek didesnė už paprastąjį varnėną. Jos svoris 70–155 g, kūno ilgis 16–18 cm, kai skrenda, matomi kitiems vištiniams paukščiams (Galliformes) nebūdingai gana ilgi sparnai,[3] o atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 32–35 cm.[4]

Suaugusių išvaizda:
Paprastoji putpelė atrodo apvali ir beveik be uodegos, panaši į pilkąją kurapką, bet nuo jos skiriasi juosva, rudai dryžuota uodega (pilkosios kurapkos ji yra ryškiai ruda). Suaugusių paukščių plunksniniame apdare vyrauja šviesiai rudos spalvos tonai. Jų viršutinės pusės plunksninio apdaro margumyną formuoja skersinės rudos spalvos juostelės, stambokos juodos dėmės ir išilgai kūno einančios šviesios juostelės. Krūtinėlė gelsvai ruda, kuri taipogi išmarginta tamsiomis ir smulkiomis šviesiomis dėmelėmis. Jų pilvo plunksnelės balsvai gelsvos - gerokai rečiau ir neryškiai dėmėtos.[5] Viršugalvis tamsus, su trimis šviesiomis juostelėmis.[3]kojos šviesiai gelsvos arba rausvai rudos. Snapai šviesiai rudi. Akių rainelės gelsvai rudos.[4]

Skirtumai tarp lyčių:
Patelės bendras plunksninis apdaras yra kiek blankesnis nei pas patinėlius.[6] Veisimosi metu patinėlis nuo patelės skiriasi gerklės centrinėje dalyje juoda dėmele bei ant skruostų ryškesniais juodais dryžiais, o suaugusi patelė nuo patinėlio skiriasi balsva gerkle.[5]

Jauniklių išvaizda:
Paprastųjų putpelių jaunikliai labai panašūs į patelę, tik tarp jų didesnis skirtumas tas, kad jauniklių kūno viršus vienodesnis su mažesniu dėmių kiekiu.[5]

Buveinė ir elgsena

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena atvirame landšafte - laukuose, sausose pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, taip pat ir krūmėtose pievose.[3][5] Slapstosi tarp žolių, atviroje vietoje pasirodo retai. Vikriai bėgioja žeme. Skraido mažai, išskyrus migravimą. Išbaidyta ji dažniau bėga nei pakyla skristi. Tik išskirtiniais atvejais nenoriai pakyla trumpam skrydžiui. Ji plasnoja labai tankiai ir skrenda labai greitai tiesia kryptimi. Tačiau skrydis trumpas, ir leisdamasi dažniausiai greitai krenta į žolę.[5]

Jų balsas girdimas tik veisimosi metu, kuomet patinėlis švilpiančiu balsu šaukia tankiai kartodamas "put-pelyt, put-pelyt, put-pelyt" ir į šią trelę prikimusiu balsu tankiai kartodamas įtraukia fraze - "va-vau, va-vau, va-vau, va-vau, va-vau". Jų balsai labiausiai girdimi ryte, bet ir kitu paros metu nebūna tylios.[5]

Perėjimo laikotarpis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poligamė.[7] Lizdą suka tarp žolių nedidelėje duobutėje, kurią iškloja sausomis žolėmis. Gegužės mėn. deda 8–13 rudai gelsvų išmargintų tamsiomis dėmėmis kiaušinių. Peri 16–21 dieną. Jaunikliai nuo išsiritimo pradžios maždaug per 3 savaites pradeda skraidyti.[4] Per metus išveda vieną vadą.

Maisto ieško ant žemės, dažnai besimaudydamos sausame smėlyje ieško sėklyčių ir įvairių vabzdžių. Minta augalų ūgliais, sėklomis, grūdais, jaunais lapeliais, smulkiais bestuburiais (vabzdžiais, sraigėmis ir šliužais).

Paplitimas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastosios putpelės Lietuvoje paplitusios visoje šalyje, bet rečiau aptinkamos miškingose dalyse ir vakaruose.[3] Veisimosi metu apyretė, pastaraisiais metais pagausėjo.[5]

Į mūsų kraštą atskrenda maždaug balandžio mėn. viduryje.[5] Rudenį peržiemojimui išskrenda į Pietų Europą ir Šiaurinę Afriką.

Pavojai populiacijai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neigiamą poveikį populiacijos gausumui daro ankstyvas šienavimas (ypač pasitelkus didelę techniką), bei potenciali grėsmė yra žemės ūkyje gausiai naudojamos cheminės medžiagos.[3]

  1. „IUCN Red List - Coturnix coturnix“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
  2. terminai.vlkk.lt / Paprastoji putpelė Archyvuota kopija 2022-07-25 iš Wayback Machine projekto.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 pauksciai.lt / Putpelė
  4. 4,0 4,1 4,2 luontoportti.com / Quail Coturnix coturnix
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 ornitologija.lt / Putpelė Coturnix coturnix | Common Quail
  6. google.co.uk/books / Common Quail, The Illustrated Encyclopedia of Birds, Page 114, By BirdLife International · 2011 | ISBN:9781405336161, 1405336161
  7. vle.lt / Putpelė | Visuotinė lietuvių enciklopedija


Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas putpelė